neparagintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neparagintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neparagintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparagintojas	neparagintojai
kilm.	neparagintojo	neparagintojų
naud.	neparagintojui	neparagintojams
gal.	neparagintoją	neparagintojus
įnag.	neparagintoju	neparagintojais
viet.	neparagintojuje	neparagintojuose
šauksm.	neparagintojau	neparagintojai

• Skiemenys: ne-pa-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neparagintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neparagintoja.

neparagintojų

1. tas, kuris neparagina

Etimologija

<= neparaginti, neparagina, neparagino <= ne- + paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neparagintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neparagintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparagintoja	neparagintojos
kilm.	neparagintojos	neparagintojų
naud.	neparagintojai	neparagintojoms
gal.	neparagintoją	neparagintojas
įnag.	neparagintoja	neparagintojomis
viet.	neparagintojoje	neparagintojose
šauksm.	neparagintoja	neparagintojos

• Skiemenys: ne-pa-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neparagintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neparagintojas.

neparagintojų

1. ta, kuri neparagina

Etimologija

<= neparaginti, neparagina, neparagino <= ne- + paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---