nepaprieštarautus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaprieštarautus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaprieštarautas, mot. g. nepaprieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautas	nepaprieštarauti	nepaprieštarauta	nepaprieštarautos	nepaprieštarauta	-
kilm.	nepaprieštarauto	nepaprieštarautų	nepaprieštarautos	nepaprieštarautų	-	-
naud.	nepaprieštarautam	nepaprieštarautiems	nepaprieštarautai	nepaprieštarautoms	-	-
gal.	nepaprieštarautą	nepaprieštarautus	nepaprieštarautą	nepaprieštarautas	-	-
įnag.	nepaprieštarautu	nepaprieštarautais	nepaprieštarauta	nepaprieštarautomis	-	-
viet.	nepaprieštarautame	nepaprieštarautuose	nepaprieštarautoje	nepaprieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautasis	nepaprieštarautieji	nepaprieštarautoji	nepaprieštarautosios	-	-
kilm.	nepaprieštarautojo	nepaprieštarautųjų	nepaprieštarautosios	nepaprieštarautųjų	-	-
naud.	nepaprieštarautajam	nepaprieštarautiesiems	nepaprieštarautajai	nepaprieštarautosioms	-	-
gal.	nepaprieštarautąjį	nepaprieštarautuosius	nepaprieštarautąją	nepaprieštarautąsias	-	-
įnag.	nepaprieštarautuoju	nepaprieštarautaisiais	nepaprieštarautąja	nepaprieštarautosiomis	-	-
viet.	nepaprieštarautajame	nepaprieštarautuosiuose	nepaprieštarautojoje	nepaprieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštarautas, mot. g. nepaprieštarauta.
• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-tus

nepaprieštarautus

1. tas, kurį nepaprieštaravo

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---