nepaprieštaraujamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaprieštaraujamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaprieštaraujamas, mot. g. nepaprieštaraujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštaraujamas	nepaprieštaraujami	nepaprieštaraujama	nepaprieštaraujamos	nepaprieštaraujama	-
kilm.	nepaprieštaraujamo	nepaprieštaraujamų	nepaprieštaraujamos	nepaprieštaraujamų	-	-
naud.	nepaprieštaraujamam	nepaprieštaraujamiems	nepaprieštaraujamai	nepaprieštaraujamoms	-	-
gal.	nepaprieštaraujamą	nepaprieštaraujamus	nepaprieštaraujamą	nepaprieštaraujamas	-	-
įnag.	nepaprieštaraujamu	nepaprieštaraujamais	nepaprieštaraujama	nepaprieštaraujamomis	-	-
viet.	nepaprieštaraujamame	nepaprieštaraujamuose	nepaprieštaraujamoje	nepaprieštaraujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštaraujamasis	nepaprieštaraujamieji	nepaprieštaraujamoji	nepaprieštaraujamosios	-	-
kilm.	nepaprieštaraujamojo	nepaprieštaraujamųjų	nepaprieštaraujamosios	nepaprieštaraujamųjų	-	-
naud.	nepaprieštaraujamajam	nepaprieštaraujamiesiems	nepaprieštaraujamajai	nepaprieštaraujamosioms	-	-
gal.	nepaprieštaraujamąjį	nepaprieštaraujamuosius	nepaprieštaraujamąją	nepaprieštaraujamąsias	-	-
įnag.	nepaprieštaraujamuoju	nepaprieštaraujamaisiais	nepaprieštaraujamąja	nepaprieštaraujamosiomis	-	-
viet.	nepaprieštaraujamajame	nepaprieštaraujamuosiuose	nepaprieštaraujamojoje	nepaprieštaraujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštaraujamas, mot. g. nepaprieštaraujama.
• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-ja-muo-ju

nepaprieštaraujamuoju

1. tas, kurį nepaprieštarauja

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---