nepanervinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepanervinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepanervinantis, mot. g. nepanervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepanervinąs, nepanervinantis	nepanerviną, nepanervinantys	nepanervinanti	nepanervinančios	-	nepanerviną
kilm.	nepanervinančio	nepanervinančių	nepanervinančios	nepanervinančių	-	-
naud.	nepanervinančiam	nepanervinantiems, nepanervinantiem	nepanervinančiai	nepanervinančioms, nepanervinančiom	-	-
gal.	nepanervinantį	nepanervinančius	nepanervinančią	nepanervinančias	-	-
įnag.	nepanervinančiu	nepanervinančiais	nepanervinančia	nepanervinančiomis	-	-
viet.	nepanervinančiame, nepanervinančiam	nepanervinančiuose, nepanervinančiuos	nepanervinančioje, nepanervinančioj	nepanervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepanervinantysis	nepanervinantieji	nepanervinančioji	nepanervinančiosios	-	-
kilm.	nepanervinančiojo	nepanervinančiųjų	nepanervinančiosios	nepanervinančiųjų	-	-
naud.	nepanervinančiajam	nepanervinantiesiems	nepanervinančiajai	nepanervinančiosioms	-	-
gal.	nepanervinantįjį	nepanervinančiuosius	nepanervinančiąją	nepanervinančiąsias	-	-
įnag.	nepanervinančiuoju	nepanervinančiaisiais	nepanervinančiąja	nepanervinančiosiomis	-	-
viet.	nepanervinančiajame	nepanervinančiuosiuose	nepanervinančiojoje	nepanervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepanervinantis, mot. g. nepanervinanti.
• Skiemenys: ne-pa-ner-vi-nan-čių-jų

nepanervinančiųjų

1. tas, kuris nepanervina

Etimologija

<= nepanervinti, nepanervina, nepanervino <= ne- + panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

---