nepamokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamokėsimas, mot. g. nepamokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamokėsimas	nepamokėsimi	nepamokėsima	nepamokėsimos	nepamokėsima	-
kilm.	nepamokėsimo	nepamokėsimų	nepamokėsimos	nepamokėsimų	-	-
naud.	nepamokėsimam	nepamokėsimiems	nepamokėsimai	nepamokėsimoms	-	-
gal.	nepamokėsimą	nepamokėsimus	nepamokėsimą	nepamokėsimas	-	-
įnag.	nepamokėsimu	nepamokėsimais	nepamokėsima	nepamokėsimomis	-	-
viet.	nepamokėsimame	nepamokėsimuose	nepamokėsimoje	nepamokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamokėsimasis	nepamokėsimieji	nepamokėsimoji	nepamokėsimosios	-	-
kilm.	nepamokėsimojo	nepamokėsimųjų	nepamokėsimosios	nepamokėsimųjų	-	-
naud.	nepamokėsimajam	nepamokėsimiesiems	nepamokėsimajai	nepamokėsimosioms	-	-
gal.	nepamokėsimąjį	nepamokėsimuosius	nepamokėsimąją	nepamokėsimąsias	-	-
įnag.	nepamokėsimuoju	nepamokėsimaisiais	nepamokėsimąja	nepamokėsimosiomis	-	-
viet.	nepamokėsimajame	nepamokėsimuosiuose	nepamokėsimojoje	nepamokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepamokėsima.
• Skiemenys: ne-pa-mo-kė-si-mas

nepamokėsimas

1. tas, kurį nepamokės

Etimologija

<= nepamokėti, nepamoka, nepamokėjo <= ne- + pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepamokėsimas: bendrai

pamokėsimas (lt)

Vertimai

  nepamokėsimas: bendrai

---