nepamingančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamingančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamingantis, mot. g. nepaminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamingąs, nepamingantis	nepamingą, nepamingantys	nepaminganti	nepamingančios	-	nepamingą
kilm.	nepamingančio	nepamingančių	nepamingančios	nepamingančių	-	-
naud.	nepamingančiam	nepamingantiems, nepamingantiem	nepamingančiai	nepamingančioms, nepamingančiom	-	-
gal.	nepamingantį	nepamingančius	nepamingančią	nepamingančias	-	-
įnag.	nepamingančiu	nepamingančiais	nepamingančia	nepamingančiomis	-	-
viet.	nepamingančiame, nepamingančiam	nepamingančiuose, nepamingančiuos	nepamingančioje, nepamingančioj	nepamingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamingantysis	nepamingantieji	nepamingančioji	nepamingančiosios	-	-
kilm.	nepamingančiojo	nepamingančiųjų	nepamingančiosios	nepamingančiųjų	-	-
naud.	nepamingančiajam	nepamingantiesiems	nepamingančiajai	nepamingančiosioms	-	-
gal.	nepamingantįjį	nepamingančiuosius	nepamingančiąją	nepamingančiąsias	-	-
įnag.	nepamingančiuoju	nepamingančiaisiais	nepamingančiąja	nepamingančiosiomis	-	-
viet.	nepamingančiajame	nepamingančiuosiuose	nepamingančiojoje	nepamingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamingantis, mot. g. nepaminganti.
• Skiemenys: ne-pa-min-gan-čių-jų

nepamingančiųjų

1. tas, kuris nepaminga

Etimologija

<= nepamigti, nepaminga, nepamigo <= ne- + pamigti, paminga, pamigo <= pa- + migti, minga, migo

---