nepamąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepamąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepamąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstytojas	nepamąstytojai
kilm.	nepamąstytojo	nepamąstytojų
naud.	nepamąstytojui	nepamąstytojams
gal.	nepamąstytoją	nepamąstytojus
įnag.	nepamąstytoju	nepamąstytojais
viet.	nepamąstytojuje	nepamąstytojuose
šauksm.	nepamąstytojau	nepamąstytojai

• Skiemenys: ne-pa-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. nepamąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepamąstytoja.

nepamąstytojau

1. tas, kuris nepamąsto

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---