nepamąstytinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstytinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstytinas, mot. g. nepamąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstytinas	nepamąstytini	nepamąstytina	nepamąstytinos	nepamąstytina	-
kilm.	nepamąstytino	nepamąstytinų	nepamąstytinos	nepamąstytinų	-	-
naud.	nepamąstytinam	nepamąstytiniems	nepamąstytinai	nepamąstytinoms	-	-
gal.	nepamąstytiną	nepamąstytinus	nepamąstytiną	nepamąstytinas	-	-
įnag.	nepamąstytinu	nepamąstytinais	nepamąstytina	nepamąstytinomis	-	-
viet.	nepamąstytiname	nepamąstytinuose	nepamąstytinoje	nepamąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstytinasis	nepamąstytinieji	nepamąstytinoji	nepamąstytinosios	-	-
kilm.	nepamąstytinojo	nepamąstytinųjų	nepamąstytinosios	nepamąstytinųjų	-	-
naud.	nepamąstytinajam	nepamąstytiniesiems	nepamąstytinajai	nepamąstytinosioms	-	-
gal.	nepamąstytinąjį	nepamąstytinuosius	nepamąstytinąją	nepamąstytinąsias	-	-
įnag.	nepamąstytinuoju	nepamąstytinaisiais	nepamąstytinąja	nepamąstytinosiomis	-	-
viet.	nepamąstytinajame	nepamąstytinuosiuose	nepamąstytinojoje	nepamąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamąstytinas, mot. g. nepamąstytina.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-ty-ti-ną-jį

nepamąstytinąjį

1. tas, dėl kurio reikia nepamąstyti

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---