nepamąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstysimas, mot. g. nepamąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstysimas	nepamąstysimi	nepamąstysima	nepamąstysimos	nepamąstysima	-
kilm.	nepamąstysimo	nepamąstysimų	nepamąstysimos	nepamąstysimų	-	-
naud.	nepamąstysimam	nepamąstysimiems	nepamąstysimai	nepamąstysimoms	-	-
gal.	nepamąstysimą	nepamąstysimus	nepamąstysimą	nepamąstysimas	-	-
įnag.	nepamąstysimu	nepamąstysimais	nepamąstysima	nepamąstysimomis	-	-
viet.	nepamąstysimame	nepamąstysimuose	nepamąstysimoje	nepamąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstysimasis	nepamąstysimieji	nepamąstysimoji	nepamąstysimosios	-	-
kilm.	nepamąstysimojo	nepamąstysimųjų	nepamąstysimosios	nepamąstysimųjų	-	-
naud.	nepamąstysimajam	nepamąstysimiesiems	nepamąstysimajai	nepamąstysimosioms	-	-
gal.	nepamąstysimąjį	nepamąstysimuosius	nepamąstysimąją	nepamąstysimąsias	-	-
įnag.	nepamąstysimuoju	nepamąstysimaisiais	nepamąstysimąja	nepamąstysimosiomis	-	-
viet.	nepamąstysimajame	nepamąstysimuosiuose	nepamąstysimojoje	nepamąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepamąstysima.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-ty-si-mas

nepamąstysimas

1. tas, kurį nepamąstys

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepamąstysimas: bendrai

---