nepamąstydavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstydavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstydavęs, mot. g. nepamąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstydavęs	nepamąstydavę	nepamąstydavusi, nepamąstydavus	nepamąstydavusios	-	nepamąstydavę
kilm.	nepamąstydavusio	nepamąstydavusių	nepamąstydavusios	nepamąstydavusių	-	-
naud.	nepamąstydavusiam	nepamąstydavusiems	nepamąstydavusiai	nepamąstydavusioms	-	-
gal.	nepamąstydavusį	nepamąstydavusius	nepamąstydavusią	nepamąstydavusias	-	-
įnag.	nepamąstydavusiu	nepamąstydavusiais	nepamąstydavusia	nepamąstydavusiomis	-	-
viet.	nepamąstydavusiame	nepamąstydavusiuose	nepamąstydavusioje	nepamąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstydavusysis	nepamąstydavusieji	nepamąstydavusioji	nepamąstydavusiosios	-	-
kilm.	nepamąstydavusiojo	nepamąstydavusiųjų	nepamąstydavusiosios	nepamąstydavusiųjų	-	-
naud.	nepamąstydavusiajam	nepamąstydavusiesiems	nepamąstydavusiajai	nepamąstydavusiosioms	-	-
gal.	nepamąstydavusįjį	nepamąstydavusiuosius	nepamąstydavusiąją	nepamąstydavusiąsias	-	-
įnag.	nepamąstydavusiuoju	nepamąstydavusiaisiais	nepamąstydavusiąja	nepamąstydavusiosiomis	-	-
viet.	nepamąstydavusiajame	nepamąstydavusiuosiuose	nepamąstydavusiojoje	nepamąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamąstydavęs, mot. g. nepamąstydavusi.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-ty-da-vu-sia-jam

nepamąstydavusiajam

1. tas, kuris nepamąstydavo

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepamąstydavusiajam: bendrai

---