nepamąstantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstantis, mot. g. nepamąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstąs, nepamąstantis	nepamąstą, nepamąstantys	nepamąstanti	nepamąstančios	-	nepamąstą
kilm.	nepamąstančio	nepamąstančių	nepamąstančios	nepamąstančių	-	-
naud.	nepamąstančiam	nepamąstantiems, nepamąstantiem	nepamąstančiai	nepamąstančioms, nepamąstančiom	-	-
gal.	nepamąstantį	nepamąstančius	nepamąstančią	nepamąstančias	-	-
įnag.	nepamąstančiu	nepamąstančiais	nepamąstančia	nepamąstančiomis	-	-
viet.	nepamąstančiame, nepamąstančiam	nepamąstančiuose, nepamąstančiuos	nepamąstančioje, nepamąstančioj	nepamąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstantysis	nepamąstantieji	nepamąstančioji	nepamąstančiosios	-	-
kilm.	nepamąstančiojo	nepamąstančiųjų	nepamąstančiosios	nepamąstančiųjų	-	-
naud.	nepamąstančiajam	nepamąstantiesiems	nepamąstančiajai	nepamąstančiosioms	-	-
gal.	nepamąstantįjį	nepamąstančiuosius	nepamąstančiąją	nepamąstančiąsias	-	-
įnag.	nepamąstančiuoju	nepamąstančiaisiais	nepamąstančiąja	nepamąstančiosiomis	-	-
viet.	nepamąstančiajame	nepamąstančiuosiuose	nepamąstančiojoje	nepamąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamąstantis, mot. g. nepamąstanti.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-tan-tį

nepamąstantį

1. tas, kuris nepamąsto

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---