nepamąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamąstęs, mot. g. nepamąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąstęs	nepamąstę	nepamąsčiusi, nepamąsčius	nepamąsčiusios	-	nepamąstę
kilm.	nepamąsčiusio	nepamąsčiusių	nepamąsčiusios	nepamąsčiusių	-	-
naud.	nepamąsčiusiam	nepamąsčiusiems	nepamąsčiusiai	nepamąsčiusioms	-	-
gal.	nepamąsčiusį	nepamąsčiusius	nepamąsčiusią	nepamąsčiusias	-	-
įnag.	nepamąsčiusiu	nepamąsčiusiais	nepamąsčiusia	nepamąsčiusiomis	-	-
viet.	nepamąsčiusiame	nepamąsčiusiuose	nepamąsčiusioje	nepamąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamąsčiusysis	nepamąsčiusieji	nepamąsčiusioji	nepamąsčiusiosios	-	-
kilm.	nepamąsčiusiojo	nepamąsčiusiųjų	nepamąsčiusiosios	nepamąsčiusiųjų	-	-
naud.	nepamąsčiusiajam	nepamąsčiusiesiems	nepamąsčiusiajai	nepamąsčiusiosioms	-	-
gal.	nepamąsčiusįjį	nepamąsčiusiuosius	nepamąsčiusiąją	nepamąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nepamąsčiusiuoju	nepamąsčiusiaisiais	nepamąsčiusiąja	nepamąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nepamąsčiusiajame	nepamąsčiusiuosiuose	nepamąsčiusiojoje	nepamąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepamąsčiusi.
• Skiemenys: ne-pa-mąs-tęs

nepamąstęs

1. tas, kuris nepamąstė

Etimologija

<= nepamąstyti, nepamąsto, nepamąstė <= ne- + pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepamąstęs: bendrai

---