nepagalvojantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepagalvojantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepagalvojantis, mot. g. nepagalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagalvojąs, nepagalvojantis	nepagalvoją, nepagalvojantys	nepagalvojanti	nepagalvojančios	-	nepagalvoją
kilm.	nepagalvojančio	nepagalvojančių	nepagalvojančios	nepagalvojančių	-	-
naud.	nepagalvojančiam	nepagalvojantiems, nepagalvojantiem	nepagalvojančiai	nepagalvojančioms, nepagalvojančiom	-	-
gal.	nepagalvojantį	nepagalvojančius	nepagalvojančią	nepagalvojančias	-	-
įnag.	nepagalvojančiu	nepagalvojančiais	nepagalvojančia	nepagalvojančiomis	-	-
viet.	nepagalvojančiame, nepagalvojančiam	nepagalvojančiuose, nepagalvojančiuos	nepagalvojančioje, nepagalvojančioj	nepagalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagalvojantysis	nepagalvojantieji	nepagalvojančioji	nepagalvojančiosios	-	-
kilm.	nepagalvojančiojo	nepagalvojančiųjų	nepagalvojančiosios	nepagalvojančiųjų	-	-
naud.	nepagalvojančiajam	nepagalvojantiesiems	nepagalvojančiajai	nepagalvojančiosioms	-	-
gal.	nepagalvojantįjį	nepagalvojančiuosius	nepagalvojančiąją	nepagalvojančiąsias	-	-
įnag.	nepagalvojančiuoju	nepagalvojančiaisiais	nepagalvojančiąja	nepagalvojančiosiomis	-	-
viet.	nepagalvojančiajame	nepagalvojančiuosiuose	nepagalvojančiojoje	nepagalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepagalvojanti.
• Skiemenys: ne-pa-gal-vo-jan-tis

nepagalvojantis

1. tas, kuris nepagalvoja

Etimologija

<= nepagalvoti, nepagalvoja, nepagalvojo <= ne- + pagalvoti, pagalvoja, pagalvojo <= pa- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    nepagalvojantis: bendrai

pagalvojantis (lt)

Vertimai

  nepagalvojantis: bendrai

---