nenuvaišintąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišintąjį (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišintas, mot. g. nenuvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintas	nenuvaišinti	nenuvaišinta	nenuvaišintos	nenuvaišinta	-
kilm.	nenuvaišinto	nenuvaišintų	nenuvaišintos	nenuvaišintų	-	-
naud.	nenuvaišintam	nenuvaišintiems	nenuvaišintai	nenuvaišintoms	-	-
gal.	nenuvaišintą	nenuvaišintus	nenuvaišintą	nenuvaišintas	-	-
įnag.	nenuvaišintu	nenuvaišintais	nenuvaišinta	nenuvaišintomis	-	-
viet.	nenuvaišintame	nenuvaišintuose	nenuvaišintoje	nenuvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintasis	nenuvaišintieji	nenuvaišintoji	nenuvaišintosios	-	-
kilm.	nenuvaišintojo	nenuvaišintųjų	nenuvaišintosios	nenuvaišintųjų	-	-
naud.	nenuvaišintajam	nenuvaišintiesiems	nenuvaišintajai	nenuvaišintosioms	-	-
gal.	nenuvaišintąjį	nenuvaišintuosius	nenuvaišintąją	nenuvaišintąsias	-	-
įnag.	nenuvaišintuoju	nenuvaišintaisiais	nenuvaišintąja	nenuvaišintosiomis	-	-
viet.	nenuvaišintajame	nenuvaišintuosiuose	nenuvaišintojoje	nenuvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišintas, mot. g. nenuvaišinta.

nenuvaišintąjį

1. tas, kurį nenuvaišino

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---