nenuvaišinančiąja

Taip pat žr.: nenuvaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišinantis, mot. g. nenuvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinąs, nenuvaišinantis	nenuvaišiną, nenuvaišinantys	nenuvaišinanti	nenuvaišinančios	-	nenuvaišiną
kilm.	nenuvaišinančio	nenuvaišinančių	nenuvaišinančios	nenuvaišinančių	-	-
naud.	nenuvaišinančiam	nenuvaišinantiems, nenuvaišinantiem	nenuvaišinančiai	nenuvaišinančioms, nenuvaišinančiom	-	-
gal.	nenuvaišinantį	nenuvaišinančius	nenuvaišinančią	nenuvaišinančias	-	-
įnag.	nenuvaišinančiu	nenuvaišinančiais	nenuvaišinančia	nenuvaišinančiomis	-	-
viet.	nenuvaišinančiame, nenuvaišinančiam	nenuvaišinančiuose, nenuvaišinančiuos	nenuvaišinančioje, nenuvaišinančioj	nenuvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišinantysis	nenuvaišinantieji	nenuvaišinančioji	nenuvaišinančiosios	-	-
kilm.	nenuvaišinančiojo	nenuvaišinančiųjų	nenuvaišinančiosios	nenuvaišinančiųjų	-	-
naud.	nenuvaišinančiajam	nenuvaišinantiesiems	nenuvaišinančiajai	nenuvaišinančiosioms	-	-
gal.	nenuvaišinantįjį	nenuvaišinančiuosius	nenuvaišinančiąją	nenuvaišinančiąsias	-	-
įnag.	nenuvaišinančiuoju	nenuvaišinančiaisiais	nenuvaišinančiąja	nenuvaišinančiosiomis	-	-
viet.	nenuvaišinančiajame	nenuvaišinančiuosiuose	nenuvaišinančiojoje	nenuvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišinantis, mot. g. nenuvaišinanti.

nenuvaišinančiąja

1. ta, kuri nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---