nenusivaišintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenusivaišintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenusivaišintinas, mot. g. nenusivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintinas	nenusivaišintini	nenusivaišintina	nenusivaišintinos	nenusivaišintina	-
kilm.	nenusivaišintino	nenusivaišintinų	nenusivaišintinos	nenusivaišintinų	-	-
naud.	nenusivaišintinam	nenusivaišintiniems	nenusivaišintinai	nenusivaišintinoms	-	-
gal.	nenusivaišintiną	nenusivaišintinus	nenusivaišintiną	nenusivaišintinas	-	-
įnag.	nenusivaišintinu	nenusivaišintinais	nenusivaišintina	nenusivaišintinomis	-	-
viet.	nenusivaišintiname	nenusivaišintinuose	nenusivaišintinoje	nenusivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintinasis	nenusivaišintinieji	nenusivaišintinoji	nenusivaišintinosios	-	-
kilm.	nenusivaišintinojo	nenusivaišintinųjų	nenusivaišintinosios	nenusivaišintinųjų	-	-
naud.	nenusivaišintinajam	nenusivaišintiniesiems	nenusivaišintinajai	nenusivaišintinosioms	-	-
gal.	nenusivaišintinąjį	nenusivaišintinuosius	nenusivaišintinąją	nenusivaišintinąsias	-	-
įnag.	nenusivaišintinuoju	nenusivaišintinaisiais	nenusivaišintinąja	nenusivaišintinosiomis	-	-
viet.	nenusivaišintinajame	nenusivaišintinuosiuose	nenusivaišintinojoje	nenusivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenusivaišintinas, mot. g. nenusivaišintina.

nenusivaišintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nenusivaišinti

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---