nenusiginčytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenusiginčytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenusiginčytas, mot. g. nenusiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusiginčytas	nenusiginčyti	nenusiginčyta	nenusiginčytos	nenusiginčyta	-
kilm.	nenusiginčyto	nenusiginčytų	nenusiginčytos	nenusiginčytų	-	-
naud.	nenusiginčytam	nenusiginčytiems	nenusiginčytai	nenusiginčytoms	-	-
gal.	nenusiginčytą	nenusiginčytus	nenusiginčytą	nenusiginčytas	-	-
įnag.	nenusiginčytu	nenusiginčytais	nenusiginčyta	nenusiginčytomis	-	-
viet.	nenusiginčytame	nenusiginčytuose	nenusiginčytoje	nenusiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusiginčytasis	nenusiginčytieji	nenusiginčytoji	nenusiginčytosios	-	-
kilm.	nenusiginčytojo	nenusiginčytųjų	nenusiginčytosios	nenusiginčytųjų	-	-
naud.	nenusiginčytajam	nenusiginčytiesiems	nenusiginčytajai	nenusiginčytosioms	-	-
gal.	nenusiginčytąjį	nenusiginčytuosius	nenusiginčytąją	nenusiginčytąsias	-	-
įnag.	nenusiginčytuoju	nenusiginčytaisiais	nenusiginčytąja	nenusiginčytosiomis	-	-
viet.	nenusiginčytajame	nenusiginčytuosiuose	nenusiginčytojoje	nenusiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenusiginčytas, mot. g. nenusiginčyta.
• Skiemenys: ne-nu-si-gin-čy-tu

nenusiginčytu

1. tas, kurį nenusiginčijo

Etimologija

<= nenusiginčyti, nenusiginčija, nenusiginčijo <= ne- + nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---