Pereiti prie turinio

nenusiginčytinų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenusiginčytinų

  1. tas, dėl kurio reikia nenusiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nenusiginčyti, nenusiginčija, nenusiginčijo <= ne- + nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo