nenusiginčijamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenusiginčijamų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenusiginčijamas, mot. g. nenusiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusiginčijamas	nenusiginčijami	nenusiginčijama	nenusiginčijamos	nenusiginčijama	-
kilm.	nenusiginčijamo	nenusiginčijamų	nenusiginčijamos	nenusiginčijamų	-	-
naud.	nenusiginčijamam	nenusiginčijamiems	nenusiginčijamai	nenusiginčijamoms	-	-
gal.	nenusiginčijamą	nenusiginčijamus	nenusiginčijamą	nenusiginčijamas	-	-
įnag.	nenusiginčijamu	nenusiginčijamais	nenusiginčijama	nenusiginčijamomis	-	-
viet.	nenusiginčijamame	nenusiginčijamuose	nenusiginčijamoje	nenusiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusiginčijamasis	nenusiginčijamieji	nenusiginčijamoji	nenusiginčijamosios	-	-
kilm.	nenusiginčijamojo	nenusiginčijamųjų	nenusiginčijamosios	nenusiginčijamųjų	-	-
naud.	nenusiginčijamajam	nenusiginčijamiesiems	nenusiginčijamajai	nenusiginčijamosioms	-	-
gal.	nenusiginčijamąjį	nenusiginčijamuosius	nenusiginčijamąją	nenusiginčijamąsias	-	-
įnag.	nenusiginčijamuoju	nenusiginčijamaisiais	nenusiginčijamąja	nenusiginčijamosiomis	-	-
viet.	nenusiginčijamajame	nenusiginčijamuosiuose	nenusiginčijamojoje	nenusiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenusiginčijamas, mot. g. nenusiginčijama.
• Skiemenys: ne-nu-si-gin-či-ja-mų

nenusiginčijamų

1. tas, kurį nenusiginčija

Etimologija

<= nenusiginčyti, nenusiginčija, nenusiginčijo <= ne- + nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---