nenusigalvojusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenusigalvojusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenusigalvojęs, mot. g. nenusigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusigalvojęs	nenusigalvoję	nenusigalvojusi, nenusigalvojus	nenusigalvojusios	-	nenusigalvoję
kilm.	nenusigalvojusio	nenusigalvojusių	nenusigalvojusios	nenusigalvojusių	-	-
naud.	nenusigalvojusiam	nenusigalvojusiems	nenusigalvojusiai	nenusigalvojusioms	-	-
gal.	nenusigalvojusį	nenusigalvojusius	nenusigalvojusią	nenusigalvojusias	-	-
įnag.	nenusigalvojusiu	nenusigalvojusiais	nenusigalvojusia	nenusigalvojusiomis	-	-
viet.	nenusigalvojusiame	nenusigalvojusiuose	nenusigalvojusioje	nenusigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusigalvojusysis	nenusigalvojusieji	nenusigalvojusioji	nenusigalvojusiosios	-	-
kilm.	nenusigalvojusiojo	nenusigalvojusiųjų	nenusigalvojusiosios	nenusigalvojusiųjų	-	-
naud.	nenusigalvojusiajam	nenusigalvojusiesiems	nenusigalvojusiajai	nenusigalvojusiosioms	-	-
gal.	nenusigalvojusįjį	nenusigalvojusiuosius	nenusigalvojusiąją	nenusigalvojusiąsias	-	-
įnag.	nenusigalvojusiuoju	nenusigalvojusiaisiais	nenusigalvojusiąja	nenusigalvojusiosiomis	-	-
viet.	nenusigalvojusiajame	nenusigalvojusiuosiuose	nenusigalvojusiojoje	nenusigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenusigalvojęs, mot. g. nenusigalvojusi.
• Skiemenys: ne-nu-si-gal-vo-ju-sį-jį

nenusigalvojusįjį

1. tas, kuris nenusigalvojo

Etimologija

<= nenusigalvoti, nenusigalvoja, nenusigalvojo <= ne- + nusigalvoti, nusigalvoja, nusigalvojo <= nu- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---