nenumokėdavusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenumokėdavusiais (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenumokėdavęs, mot. g. nenumokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėdavęs	nenumokėdavę	nenumokėdavusi, nenumokėdavus	nenumokėdavusios	-	nenumokėdavę
kilm.	nenumokėdavusio	nenumokėdavusių	nenumokėdavusios	nenumokėdavusių	-	-
naud.	nenumokėdavusiam	nenumokėdavusiems	nenumokėdavusiai	nenumokėdavusioms	-	-
gal.	nenumokėdavusį	nenumokėdavusius	nenumokėdavusią	nenumokėdavusias	-	-
įnag.	nenumokėdavusiu	nenumokėdavusiais	nenumokėdavusia	nenumokėdavusiomis	-	-
viet.	nenumokėdavusiame	nenumokėdavusiuose	nenumokėdavusioje	nenumokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėdavusysis	nenumokėdavusieji	nenumokėdavusioji	nenumokėdavusiosios	-	-
kilm.	nenumokėdavusiojo	nenumokėdavusiųjų	nenumokėdavusiosios	nenumokėdavusiųjų	-	-
naud.	nenumokėdavusiajam	nenumokėdavusiesiems	nenumokėdavusiajai	nenumokėdavusiosioms	-	-
gal.	nenumokėdavusįjį	nenumokėdavusiuosius	nenumokėdavusiąją	nenumokėdavusiąsias	-	-
įnag.	nenumokėdavusiuoju	nenumokėdavusiaisiais	nenumokėdavusiąja	nenumokėdavusiosiomis	-	-
viet.	nenumokėdavusiajame	nenumokėdavusiuosiuose	nenumokėdavusiojoje	nenumokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenumokėdavęs, mot. g. nenumokėdavusi.
• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-da-vu-siais

nenumokėdavusiais

1. tas, kuris nenumokėdavo

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---