nenumingančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenumingančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenumingantis, mot. g. nenuminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumingąs, nenumingantis	nenumingą, nenumingantys	nenuminganti	nenumingančios	-	nenumingą
kilm.	nenumingančio	nenumingančių	nenumingančios	nenumingančių	-	-
naud.	nenumingančiam	nenumingantiems, nenumingantiem	nenumingančiai	nenumingančioms, nenumingančiom	-	-
gal.	nenumingantį	nenumingančius	nenumingančią	nenumingančias	-	-
įnag.	nenumingančiu	nenumingančiais	nenumingančia	nenumingančiomis	-	-
viet.	nenumingančiame, nenumingančiam	nenumingančiuose, nenumingančiuos	nenumingančioje, nenumingančioj	nenumingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumingantysis	nenumingantieji	nenumingančioji	nenumingančiosios	-	-
kilm.	nenumingančiojo	nenumingančiųjų	nenumingančiosios	nenumingančiųjų	-	-
naud.	nenumingančiajam	nenumingantiesiems	nenumingančiajai	nenumingančiosioms	-	-
gal.	nenumingantįjį	nenumingančiuosius	nenumingančiąją	nenumingančiąsias	-	-
įnag.	nenumingančiuoju	nenumingančiaisiais	nenumingančiąja	nenumingančiosiomis	-	-
viet.	nenumingančiajame	nenumingančiuosiuose	nenumingančiojoje	nenumingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenumingantis, mot. g. nenuminganti.
• Skiemenys: ne-nu-min-gan-čiu

nenumingančiu

1. tas, kuris nenuminga

Etimologija

<= nenumigti, nenuminga, nenumigo <= ne- + numigti, numinga, numigo <= nu- + migti, minga, migo

---