Pereiti prie turinio

nenumigtinus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenumigtinus

  1. tas, dėl kurio reikia nenumigti

Etimologija

[taisyti]

<= nenumigti, nenuminga, nenumigo <= ne- + numigti, numinga, numigo <= nu- + migti, minga, migo