Pereiti prie turinio

nenuginčytinoje

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuginčytinoje

  1. tas, dėl kurio reikia nenuginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nenuginčyti, nenuginčija, nenuginčijo <= ne- + nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo