Pereiti prie turinio

nenuginčijamoji

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuginčijamoji

  1. ta, kurią nenuginčija

Etimologija

[taisyti]

<= nenuginčyti, nenuginčija, nenuginčijo <= ne- + nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo