nenugalvotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenugalvotą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenugalvotas, mot. g. nenugalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvotas	nenugalvoti	nenugalvota	nenugalvotos	nenugalvota	-
kilm.	nenugalvoto	nenugalvotų	nenugalvotos	nenugalvotų	-	-
naud.	nenugalvotam	nenugalvotiems	nenugalvotai	nenugalvotoms	-	-
gal.	nenugalvotą	nenugalvotus	nenugalvotą	nenugalvotas	-	-
įnag.	nenugalvotu	nenugalvotais	nenugalvota	nenugalvotomis	-	-
viet.	nenugalvotame	nenugalvotuose	nenugalvotoje	nenugalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvotasis	nenugalvotieji	nenugalvotoji	nenugalvotosios	-	-
kilm.	nenugalvotojo	nenugalvotųjų	nenugalvotosios	nenugalvotųjų	-	-
naud.	nenugalvotajam	nenugalvotiesiems	nenugalvotajai	nenugalvotosioms	-	-
gal.	nenugalvotąjį	nenugalvotuosius	nenugalvotąją	nenugalvotąsias	-	-
įnag.	nenugalvotuoju	nenugalvotaisiais	nenugalvotąja	nenugalvotosiomis	-	-
viet.	nenugalvotajame	nenugalvotuosiuose	nenugalvotojoje	nenugalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenugalvotas, mot. g. nenugalvota.
• Skiemenys: ne-nu-gal-vo-tą

nenugalvotą

1. ta, kurią nenugalvojo

Etimologija

<= nenugalvoti, nenugalvoja, nenugalvojo <= ne- + nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---