nenugalvojusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenugalvojusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenugalvojęs, mot. g. nenugalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojęs	nenugalvoję	nenugalvojusi, nenugalvojus	nenugalvojusios	-	nenugalvoję
kilm.	nenugalvojusio	nenugalvojusių	nenugalvojusios	nenugalvojusių	-	-
naud.	nenugalvojusiam	nenugalvojusiems	nenugalvojusiai	nenugalvojusioms	-	-
gal.	nenugalvojusį	nenugalvojusius	nenugalvojusią	nenugalvojusias	-	-
įnag.	nenugalvojusiu	nenugalvojusiais	nenugalvojusia	nenugalvojusiomis	-	-
viet.	nenugalvojusiame	nenugalvojusiuose	nenugalvojusioje	nenugalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojusysis	nenugalvojusieji	nenugalvojusioji	nenugalvojusiosios	-	-
kilm.	nenugalvojusiojo	nenugalvojusiųjų	nenugalvojusiosios	nenugalvojusiųjų	-	-
naud.	nenugalvojusiajam	nenugalvojusiesiems	nenugalvojusiajai	nenugalvojusiosioms	-	-
gal.	nenugalvojusįjį	nenugalvojusiuosius	nenugalvojusiąją	nenugalvojusiąsias	-	-
įnag.	nenugalvojusiuoju	nenugalvojusiaisiais	nenugalvojusiąja	nenugalvojusiosiomis	-	-
viet.	nenugalvojusiajame	nenugalvojusiuosiuose	nenugalvojusiojoje	nenugalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenugalvojęs, mot. g. nenugalvojusi.
• Skiemenys: ne-nu-gal-vo-ju-sį

nenugalvojusį

1. tas, kuris nenugalvojo

Etimologija

<= nenugalvoti, nenugalvoja, nenugalvojo <= ne- + nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---