nenugalvojančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenugalvojančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenugalvojantis, mot. g. nenugalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojąs, nenugalvojantis	nenugalvoją, nenugalvojantys	nenugalvojanti	nenugalvojančios	-	nenugalvoją
kilm.	nenugalvojančio	nenugalvojančių	nenugalvojančios	nenugalvojančių	-	-
naud.	nenugalvojančiam	nenugalvojantiems, nenugalvojantiem	nenugalvojančiai	nenugalvojančioms, nenugalvojančiom	-	-
gal.	nenugalvojantį	nenugalvojančius	nenugalvojančią	nenugalvojančias	-	-
įnag.	nenugalvojančiu	nenugalvojančiais	nenugalvojančia	nenugalvojančiomis	-	-
viet.	nenugalvojančiame, nenugalvojančiam	nenugalvojančiuose, nenugalvojančiuos	nenugalvojančioje, nenugalvojančioj	nenugalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojantysis	nenugalvojantieji	nenugalvojančioji	nenugalvojančiosios	-	-
kilm.	nenugalvojančiojo	nenugalvojančiųjų	nenugalvojančiosios	nenugalvojančiųjų	-	-
naud.	nenugalvojančiajam	nenugalvojantiesiems	nenugalvojančiajai	nenugalvojančiosioms	-	-
gal.	nenugalvojantįjį	nenugalvojančiuosius	nenugalvojančiąją	nenugalvojančiąsias	-	-
įnag.	nenugalvojančiuoju	nenugalvojančiaisiais	nenugalvojančiąja	nenugalvojančiosiomis	-	-
viet.	nenugalvojančiajame	nenugalvojančiuosiuose	nenugalvojančiojoje	nenugalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenugalvojantis, mot. g. nenugalvojanti.
• Skiemenys: ne-nu-gal-vo-jan-čio

nenugalvojančio

1. tas, kuris nenugalvoja

Etimologija

<= nenugalvoti, nenugalvoja, nenugalvojo <= ne- + nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---