nenugalvojamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenugalvojamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenugalvojamas, mot. g. nenugalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojamas	nenugalvojami	nenugalvojama	nenugalvojamos	nenugalvojama	-
kilm.	nenugalvojamo	nenugalvojamų	nenugalvojamos	nenugalvojamų	-	-
naud.	nenugalvojamam	nenugalvojamiems	nenugalvojamai	nenugalvojamoms	-	-
gal.	nenugalvojamą	nenugalvojamus	nenugalvojamą	nenugalvojamas	-	-
įnag.	nenugalvojamu	nenugalvojamais	nenugalvojama	nenugalvojamomis	-	-
viet.	nenugalvojamame	nenugalvojamuose	nenugalvojamoje	nenugalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenugalvojamasis	nenugalvojamieji	nenugalvojamoji	nenugalvojamosios	-	-
kilm.	nenugalvojamojo	nenugalvojamųjų	nenugalvojamosios	nenugalvojamųjų	-	-
naud.	nenugalvojamajam	nenugalvojamiesiems	nenugalvojamajai	nenugalvojamosioms	-	-
gal.	nenugalvojamąjį	nenugalvojamuosius	nenugalvojamąją	nenugalvojamąsias	-	-
įnag.	nenugalvojamuoju	nenugalvojamaisiais	nenugalvojamąja	nenugalvojamosiomis	-	-
viet.	nenugalvojamajame	nenugalvojamuosiuose	nenugalvojamojoje	nenugalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenugalvojamas, mot. g. nenugalvojama.
• Skiemenys: ne-nu-gal-vo-ja-ma-sis

nenugalvojamasis

1. tas, kurį nenugalvoja

Etimologija

<= nenugalvoti, nenugalvoja, nenugalvojo <= ne- + nugalvoti, nugalvoja, nugalvojo <= nu- + galvoti, galvoja, galvojo

---