nenervintajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervintajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervintas, mot. g. nenervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintas	nenervinti	nenervinta	nenervintos	nenervinta	-
kilm.	nenervinto	nenervintų	nenervintos	nenervintų	-	-
naud.	nenervintam	nenervintiems	nenervintai	nenervintoms	-	-
gal.	nenervintą	nenervintus	nenervintą	nenervintas	-	-
įnag.	nenervintu	nenervintais	nenervinta	nenervintomis	-	-
viet.	nenervintame	nenervintuose	nenervintoje	nenervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintasis	nenervintieji	nenervintoji	nenervintosios	-	-
kilm.	nenervintojo	nenervintųjų	nenervintosios	nenervintųjų	-	-
naud.	nenervintajam	nenervintiesiems	nenervintajai	nenervintosioms	-	-
gal.	nenervintąjį	nenervintuosius	nenervintąją	nenervintąsias	-	-
įnag.	nenervintuoju	nenervintaisiais	nenervintąja	nenervintosiomis	-	-
viet.	nenervintajame	nenervintuosiuose	nenervintojoje	nenervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervintas, mot. g. nenervinta.
• Skiemenys: ne-ner-vin-ta-jam

nenervintajam

1. tas, kurį nenervino

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---