nenervindavusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervindavusiųjų (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervindavęs, mot. g. nenervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervindavęs	nenervindavę	nenervindavusi, nenervindavus	nenervindavusios	-	nenervindavę
kilm.	nenervindavusio	nenervindavusių	nenervindavusios	nenervindavusių	-	-
naud.	nenervindavusiam	nenervindavusiems	nenervindavusiai	nenervindavusioms	-	-
gal.	nenervindavusį	nenervindavusius	nenervindavusią	nenervindavusias	-	-
įnag.	nenervindavusiu	nenervindavusiais	nenervindavusia	nenervindavusiomis	-	-
viet.	nenervindavusiame	nenervindavusiuose	nenervindavusioje	nenervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervindavusysis	nenervindavusieji	nenervindavusioji	nenervindavusiosios	-	-
kilm.	nenervindavusiojo	nenervindavusiųjų	nenervindavusiosios	nenervindavusiųjų	-	-
naud.	nenervindavusiajam	nenervindavusiesiems	nenervindavusiajai	nenervindavusiosioms	-	-
gal.	nenervindavusįjį	nenervindavusiuosius	nenervindavusiąją	nenervindavusiąsias	-	-
įnag.	nenervindavusiuoju	nenervindavusiaisiais	nenervindavusiąja	nenervindavusiosiomis	-	-
viet.	nenervindavusiajame	nenervindavusiuosiuose	nenervindavusiojoje	nenervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervindavęs, mot. g. nenervindavusi.
• Skiemenys: ne-ner-vin-da-vu-sių-jų

nenervindavusiųjų

1. tas, kuris nenervindavo

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---