nenervinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervinantis, mot. g. nenervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinąs, nenervinantis	nenerviną, nenervinantys	nenervinanti	nenervinančios	-	nenerviną
kilm.	nenervinančio	nenervinančių	nenervinančios	nenervinančių	-	-
naud.	nenervinančiam	nenervinantiems, nenervinantiem	nenervinančiai	nenervinančioms, nenervinančiom	-	-
gal.	nenervinantį	nenervinančius	nenervinančią	nenervinančias	-	-
įnag.	nenervinančiu	nenervinančiais	nenervinančia	nenervinančiomis	-	-
viet.	nenervinančiame, nenervinančiam	nenervinančiuose, nenervinančiuos	nenervinančioje, nenervinančioj	nenervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinantysis	nenervinantieji	nenervinančioji	nenervinančiosios	-	-
kilm.	nenervinančiojo	nenervinančiųjų	nenervinančiosios	nenervinančiųjų	-	-
naud.	nenervinančiajam	nenervinantiesiems	nenervinančiajai	nenervinančiosioms	-	-
gal.	nenervinantįjį	nenervinančiuosius	nenervinančiąją	nenervinančiąsias	-	-
įnag.	nenervinančiuoju	nenervinančiaisiais	nenervinančiąja	nenervinančiosiomis	-	-
viet.	nenervinančiajame	nenervinančiuosiuose	nenervinančiojoje	nenervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nenervinanti.
• Skiemenys: ne-ner-vi-nan-tis

nenervinantis

1. tas, kuris nenervina

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    nenervinantis: bendrai

nervinantis (lt)

Vertimai

  nenervinantis: bendrai

---