nenervinę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervinę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervinęs, mot. g. nenervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinęs	nenervinę	nenervinusi, nenervinus	nenervinusios	-	nenervinę
kilm.	nenervinusio	nenervinusių	nenervinusios	nenervinusių	-	-
naud.	nenervinusiam	nenervinusiems	nenervinusiai	nenervinusioms	-	-
gal.	nenervinusį	nenervinusius	nenervinusią	nenervinusias	-	-
įnag.	nenervinusiu	nenervinusiais	nenervinusia	nenervinusiomis	-	-
viet.	nenervinusiame	nenervinusiuose	nenervinusioje	nenervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinusysis	nenervinusieji	nenervinusioji	nenervinusiosios	-	-
kilm.	nenervinusiojo	nenervinusiųjų	nenervinusiosios	nenervinusiųjų	-	-
naud.	nenervinusiajam	nenervinusiesiems	nenervinusiajai	nenervinusiosioms	-	-
gal.	nenervinusįjį	nenervinusiuosius	nenervinusiąją	nenervinusiąsias	-	-
įnag.	nenervinusiuoju	nenervinusiaisiais	nenervinusiąja	nenervinusiosiomis	-	-
viet.	nenervinusiajame	nenervinusiuosiuose	nenervinusiojoje	nenervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervinęs, mot. g. nenervinusi.
• Skiemenys: ne-ner-vi-nę

nenervinę

1. tas, kuris nenervino

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---