nemigtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemigtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemigtas, mot. g. nemigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemigtas	nemigti	nemigta	nemigtos	nemigta	-
kilm.	nemigto	nemigtų	nemigtos	nemigtų	-	-
naud.	nemigtam	nemigtiems	nemigtai	nemigtoms	-	-
gal.	nemigtą	nemigtus	nemigtą	nemigtas	-	-
įnag.	nemigtu	nemigtais	nemigta	nemigtomis	-	-
viet.	nemigtame	nemigtuose	nemigtoje	nemigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemigtasis	nemigtieji	nemigtoji	nemigtosios	-	-
kilm.	nemigtojo	nemigtųjų	nemigtosios	nemigtųjų	-	-
naud.	nemigtajam	nemigtiesiems	nemigtajai	nemigtosioms	-	-
gal.	nemigtąjį	nemigtuosius	nemigtąją	nemigtąsias	-	-
įnag.	nemigtuoju	nemigtaisiais	nemigtąja	nemigtosiomis	-	-
viet.	nemigtajame	nemigtuosiuose	nemigtojoje	nemigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemigtas, mot. g. nemigta.
• Skiemenys: ne-mig-tu

nemigtu

1. tas, kurį nemigo

Etimologija

<= nemigti, neminga, nemigo <= ne- + migti, minga, migo

---