nemigsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemigsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemigsiantis, mot. g. nemigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemigsiąs, nemigsiantis	nemigsią, nemigsiantys	nemigsianti	nemigsiančios	-	nemigsią
kilm.	nemigsiančio	nemigsiančių	nemigsiančios	nemigsiančių	-	-
naud.	nemigsiančiam	nemigsiantiems, nemigsiantiem	nemigsiančiai	nemigsiančioms, nemigsiančiom	-	-
gal.	nemigsiantį	nemigsiančius	nemigsiančią	nemigsiančias	-	-
įnag.	nemigsiančiu	nemigsiančiais	nemigsiančia	nemigsiančiomis	-	-
viet.	nemigsiančiame, nemigsiančiam	nemigsiančiuose, nemigsiančiuos	nemigsiančioje, nemigsiančioj	nemigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemigsiantysis	nemigsiantieji	nemigsiančioji	nemigsiančiosios	-	-
kilm.	nemigsiančiojo	nemigsiančiųjų	nemigsiančiosios	nemigsiančiųjų	-	-
naud.	nemigsiančiajam	nemigsiantiesiems	nemigsiančiajai	nemigsiančiosioms	-	-
gal.	nemigsiantįjį	nemigsiančiuosius	nemigsiančiąją	nemigsiančiąsias	-	-
įnag.	nemigsiančiuoju	nemigsiančiaisiais	nemigsiančiąja	nemigsiančiosiomis	-	-
viet.	nemigsiančiajame	nemigsiančiuosiuose	nemigsiančiojoje	nemigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemigsiantis, mot. g. nemigsianti.
• Skiemenys: ne-mig-sian-čia-me

nemigsiančiame

1. tas, kuris nemigs

Etimologija

<= nemigti, neminga, nemigo <= ne- + migti, minga, migo

---