nemąstytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąstytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstytas, mot. g. nemąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstytas	nemąstyti	nemąstyta	nemąstytos	nemąstyta	-
kilm.	nemąstyto	nemąstytų	nemąstytos	nemąstytų	-	-
naud.	nemąstytam	nemąstytiems	nemąstytai	nemąstytoms	-	-
gal.	nemąstytą	nemąstytus	nemąstytą	nemąstytas	-	-
įnag.	nemąstytu	nemąstytais	nemąstyta	nemąstytomis	-	-
viet.	nemąstytame	nemąstytuose	nemąstytoje	nemąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstytasis	nemąstytieji	nemąstytoji	nemąstytosios	-	-
kilm.	nemąstytojo	nemąstytųjų	nemąstytosios	nemąstytųjų	-	-
naud.	nemąstytajam	nemąstytiesiems	nemąstytajai	nemąstytosioms	-	-
gal.	nemąstytąjį	nemąstytuosius	nemąstytąją	nemąstytąsias	-	-
įnag.	nemąstytuoju	nemąstytaisiais	nemąstytąja	nemąstytosiomis	-	-
viet.	nemąstytajame	nemąstytuosiuose	nemąstytojoje	nemąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemąstytas, mot. g. nemąstyta.
• Skiemenys: ne-mąs-ty-tu

nemąstytu

1. tas, kurį nemąstė

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

---