nemąstysimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąstysimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstysimas, mot. g. nemąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstysimas	nemąstysimi	nemąstysima	nemąstysimos	nemąstysima	-
kilm.	nemąstysimo	nemąstysimų	nemąstysimos	nemąstysimų	-	-
naud.	nemąstysimam	nemąstysimiems	nemąstysimai	nemąstysimoms	-	-
gal.	nemąstysimą	nemąstysimus	nemąstysimą	nemąstysimas	-	-
įnag.	nemąstysimu	nemąstysimais	nemąstysima	nemąstysimomis	-	-
viet.	nemąstysimame	nemąstysimuose	nemąstysimoje	nemąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstysimasis	nemąstysimieji	nemąstysimoji	nemąstysimosios	-	-
kilm.	nemąstysimojo	nemąstysimųjų	nemąstysimosios	nemąstysimųjų	-	-
naud.	nemąstysimajam	nemąstysimiesiems	nemąstysimajai	nemąstysimosioms	-	-
gal.	nemąstysimąjį	nemąstysimuosius	nemąstysimąją	nemąstysimąsias	-	-
įnag.	nemąstysimuoju	nemąstysimaisiais	nemąstysimąja	nemąstysimosiomis	-	-
viet.	nemąstysimajame	nemąstysimuosiuose	nemąstysimojoje	nemąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemąstysimas, mot. g. nemąstysima.
• Skiemenys: ne-mąs-ty-si-ma-sis

nemąstysimasis

1. tas, kurį nemąstys

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

---