nemąstydavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąstydavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstydavęs, mot. g. nemąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstydavęs	nemąstydavę	nemąstydavusi, nemąstydavus	nemąstydavusios	-	nemąstydavę
kilm.	nemąstydavusio	nemąstydavusių	nemąstydavusios	nemąstydavusių	-	-
naud.	nemąstydavusiam	nemąstydavusiems	nemąstydavusiai	nemąstydavusioms	-	-
gal.	nemąstydavusį	nemąstydavusius	nemąstydavusią	nemąstydavusias	-	-
įnag.	nemąstydavusiu	nemąstydavusiais	nemąstydavusia	nemąstydavusiomis	-	-
viet.	nemąstydavusiame	nemąstydavusiuose	nemąstydavusioje	nemąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstydavusysis	nemąstydavusieji	nemąstydavusioji	nemąstydavusiosios	-	-
kilm.	nemąstydavusiojo	nemąstydavusiųjų	nemąstydavusiosios	nemąstydavusiųjų	-	-
naud.	nemąstydavusiajam	nemąstydavusiesiems	nemąstydavusiajai	nemąstydavusiosioms	-	-
gal.	nemąstydavusįjį	nemąstydavusiuosius	nemąstydavusiąją	nemąstydavusiąsias	-	-
įnag.	nemąstydavusiuoju	nemąstydavusiaisiais	nemąstydavusiąja	nemąstydavusiosiomis	-	-
viet.	nemąstydavusiajame	nemąstydavusiuosiuose	nemąstydavusiojoje	nemąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemąstydavęs, mot. g. nemąstydavusi.
• Skiemenys: ne-mąs-ty-da-vu-sia-jam

nemąstydavusiajam

1. tas, kuris nemąstydavo

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nemąstydavusiajam: bendrai

---