nemąstantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemąstantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemąstantis, mot. g. nemąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstąs, nemąstantis	nemąstą, nemąstantys	nemąstanti	nemąstančios	-	nemąstą
kilm.	nemąstančio	nemąstančių	nemąstančios	nemąstančių	-	-
naud.	nemąstančiam	nemąstantiems, nemąstantiem	nemąstančiai	nemąstančioms, nemąstančiom	-	-
gal.	nemąstantį	nemąstančius	nemąstančią	nemąstančias	-	-
įnag.	nemąstančiu	nemąstančiais	nemąstančia	nemąstančiomis	-	-
viet.	nemąstančiame, nemąstančiam	nemąstančiuose, nemąstančiuos	nemąstančioje, nemąstančioj	nemąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemąstantysis	nemąstantieji	nemąstančioji	nemąstančiosios	-	-
kilm.	nemąstančiojo	nemąstančiųjų	nemąstančiosios	nemąstančiųjų	-	-
naud.	nemąstančiajam	nemąstantiesiems	nemąstančiajai	nemąstančiosioms	-	-
gal.	nemąstantįjį	nemąstančiuosius	nemąstančiąją	nemąstančiąsias	-	-
įnag.	nemąstančiuoju	nemąstančiaisiais	nemąstančiąja	nemąstančiosiomis	-	-
viet.	nemąstančiajame	nemąstančiuosiuose	nemąstančiojoje	nemąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nemąstanti.
• Skiemenys: ne-mąs-tan-tis

nemąstantis

1. tas, kuris nemąsto

Etimologija

<= nemąstyti, nemąsto, nemąstė <= ne- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nemąstantis: bendrai

---