nejaudinančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nejaudinančioji (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nejaudinantis, mot. g. nejaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nejaudinąs, nejaudinantis	nejaudiną, nejaudinantys	nejaudinanti	nejaudinančios	-	nejaudiną
kilm.	nejaudinančio	nejaudinančių	nejaudinančios	nejaudinančių	-	-
naud.	nejaudinančiam	nejaudinantiems, nejaudinantiem	nejaudinančiai	nejaudinančioms, nejaudinančiom	-	-
gal.	nejaudinantį	nejaudinančius	nejaudinančią	nejaudinančias	-	-
įnag.	nejaudinančiu	nejaudinančiais	nejaudinančia	nejaudinančiomis	-	-
viet.	nejaudinančiame, nejaudinančiam	nejaudinančiuose, nejaudinančiuos	nejaudinančioje, nejaudinančioj	nejaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nejaudinantysis	nejaudinantieji	nejaudinančioji	nejaudinančiosios	-	-
kilm.	nejaudinančiojo	nejaudinančiųjų	nejaudinančiosios	nejaudinančiųjų	-	-
naud.	nejaudinančiajam	nejaudinantiesiems	nejaudinančiajai	nejaudinančiosioms	-	-
gal.	nejaudinantįjį	nejaudinančiuosius	nejaudinančiąją	nejaudinančiąsias	-	-
įnag.	nejaudinančiuoju	nejaudinančiaisiais	nejaudinančiąja	nejaudinančiosiomis	-	-
viet.	nejaudinančiajame	nejaudinančiuosiuose	nejaudinančiojoje	nejaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nejaudinantis, mot. g. nejaudinanti.
• Skiemenys: ne-jau-di-nan-čio-ji

nejaudinančioji

1. ta, kuri nejaudina

Etimologija

<= nejaudinti, nejaudina, nejaudino <= ne- + jaudinti, jaudina, jaudino

---