neištikrintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neištikrintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neištikrintinas, mot. g. neištikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neištikrintinas	neištikrintini	neištikrintina	neištikrintinos	neištikrintina	-
kilm.	neištikrintino	neištikrintinų	neištikrintinos	neištikrintinų	-	-
naud.	neištikrintinam	neištikrintiniems	neištikrintinai	neištikrintinoms	-	-
gal.	neištikrintiną	neištikrintinus	neištikrintiną	neištikrintinas	-	-
įnag.	neištikrintinu	neištikrintinais	neištikrintina	neištikrintinomis	-	-
viet.	neištikrintiname	neištikrintinuose	neištikrintinoje	neištikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neištikrintinasis	neištikrintinieji	neištikrintinoji	neištikrintinosios	-	-
kilm.	neištikrintinojo	neištikrintinųjų	neištikrintinosios	neištikrintinųjų	-	-
naud.	neištikrintinajam	neištikrintiniesiems	neištikrintinajai	neištikrintinosioms	-	-
gal.	neištikrintinąjį	neištikrintinuosius	neištikrintinąją	neištikrintinąsias	-	-
įnag.	neištikrintinuoju	neištikrintinaisiais	neištikrintinąja	neištikrintinosiomis	-	-
viet.	neištikrintinajame	neištikrintinuosiuose	neištikrintinojoje	neištikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neištikrintinas, mot. g. neištikrintina.
• Skiemenys: ne-iš-tik-rin-ti-nus

neištikrintinus

1. tas, dėl kurio reikia neištikrinti

Etimologija

<= neištikrinti, neištikrina, neištikrino <= ne- + ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---