neištikrinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neištikrinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neištikrinamas, mot. g. neištikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neištikrinamas	neištikrinami	neištikrinama	neištikrinamos	neištikrinama	-
kilm.	neištikrinamo	neištikrinamų	neištikrinamos	neištikrinamų	-	-
naud.	neištikrinamam	neištikrinamiems	neištikrinamai	neištikrinamoms	-	-
gal.	neištikrinamą	neištikrinamus	neištikrinamą	neištikrinamas	-	-
įnag.	neištikrinamu	neištikrinamais	neištikrinama	neištikrinamomis	-	-
viet.	neištikrinamame	neištikrinamuose	neištikrinamoje	neištikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neištikrinamasis	neištikrinamieji	neištikrinamoji	neištikrinamosios	-	-
kilm.	neištikrinamojo	neištikrinamųjų	neištikrinamosios	neištikrinamųjų	-	-
naud.	neištikrinamajam	neištikrinamiesiems	neištikrinamajai	neištikrinamosioms	-	-
gal.	neištikrinamąjį	neištikrinamuosius	neištikrinamąją	neištikrinamąsias	-	-
įnag.	neištikrinamuoju	neištikrinamaisiais	neištikrinamąja	neištikrinamosiomis	-	-
viet.	neištikrinamajame	neištikrinamuosiuose	neištikrinamojoje	neištikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neištikrinamas, mot. g. neištikrinama.
• Skiemenys: ne-iš-tik-ri-na-mą-ja

neištikrinamąja

1. ta, kurią neištikrina

Etimologija

<= neištikrinti, neištikrina, neištikrino <= ne- + ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---