neišsinervinusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinervinusioji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinervinęs, mot. g. neišsinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervinęs	neišsinervinę	neišsinervinusi, neišsinervinus	neišsinervinusios	-	neišsinervinę
kilm.	neišsinervinusio	neišsinervinusių	neišsinervinusios	neišsinervinusių	-	-
naud.	neišsinervinusiam	neišsinervinusiems	neišsinervinusiai	neišsinervinusioms	-	-
gal.	neišsinervinusį	neišsinervinusius	neišsinervinusią	neišsinervinusias	-	-
įnag.	neišsinervinusiu	neišsinervinusiais	neišsinervinusia	neišsinervinusiomis	-	-
viet.	neišsinervinusiame	neišsinervinusiuose	neišsinervinusioje	neišsinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervinusysis	neišsinervinusieji	neišsinervinusioji	neišsinervinusiosios	-	-
kilm.	neišsinervinusiojo	neišsinervinusiųjų	neišsinervinusiosios	neišsinervinusiųjų	-	-
naud.	neišsinervinusiajam	neišsinervinusiesiems	neišsinervinusiajai	neišsinervinusiosioms	-	-
gal.	neišsinervinusįjį	neišsinervinusiuosius	neišsinervinusiąją	neišsinervinusiąsias	-	-
įnag.	neišsinervinusiuoju	neišsinervinusiaisiais	neišsinervinusiąja	neišsinervinusiosiomis	-	-
viet.	neišsinervinusiajame	neišsinervinusiuosiuose	neišsinervinusiojoje	neišsinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinervinęs, mot. g. neišsinervinusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-ner-vi-nu-sio-ji

neišsinervinusioji

1. ta, kuri neišsinervino

Etimologija

<= neišsinervinti, neišsinervina, neišsinervino <= ne- + išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---