neišsimąstysimame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstysimame (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstysimas, mot. g. neišsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstysimas	neišsimąstysimi	neišsimąstysima	neišsimąstysimos	neišsimąstysima	-
kilm.	neišsimąstysimo	neišsimąstysimų	neišsimąstysimos	neišsimąstysimų	-	-
naud.	neišsimąstysimam	neišsimąstysimiems	neišsimąstysimai	neišsimąstysimoms	-	-
gal.	neišsimąstysimą	neišsimąstysimus	neišsimąstysimą	neišsimąstysimas	-	-
įnag.	neišsimąstysimu	neišsimąstysimais	neišsimąstysima	neišsimąstysimomis	-	-
viet.	neišsimąstysimame	neišsimąstysimuose	neišsimąstysimoje	neišsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstysimasis	neišsimąstysimieji	neišsimąstysimoji	neišsimąstysimosios	-	-
kilm.	neišsimąstysimojo	neišsimąstysimųjų	neišsimąstysimosios	neišsimąstysimųjų	-	-
naud.	neišsimąstysimajam	neišsimąstysimiesiems	neišsimąstysimajai	neišsimąstysimosioms	-	-
gal.	neišsimąstysimąjį	neišsimąstysimuosius	neišsimąstysimąją	neišsimąstysimąsias	-	-
įnag.	neišsimąstysimuoju	neišsimąstysimaisiais	neišsimąstysimąja	neišsimąstysimosiomis	-	-
viet.	neišsimąstysimajame	neišsimąstysimuosiuose	neišsimąstysimojoje	neišsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstysimas, mot. g. neišsimąstysima.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-si-ma-me

neišsimąstysimame

1. tas, kurį neišsimąstys

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---