neišsimąstoma

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstomas, mot. g. neišsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstomas	neišsimąstomi	neišsimąstoma	neišsimąstomos	neišsimąstoma	-
kilm.	neišsimąstomo	neišsimąstomų	neišsimąstomos	neišsimąstomų	-	-
naud.	neišsimąstomam	neišsimąstomiems	neišsimąstomai	neišsimąstomoms	-	-
gal.	neišsimąstomą	neišsimąstomus	neišsimąstomą	neišsimąstomas	-	-
įnag.	neišsimąstomu	neišsimąstomais	neišsimąstoma	neišsimąstomomis	-	-
viet.	neišsimąstomame	neišsimąstomuose	neišsimąstomoje	neišsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstomasis	neišsimąstomieji	neišsimąstomoji	neišsimąstomosios	-	-
kilm.	neišsimąstomojo	neišsimąstomųjų	neišsimąstomosios	neišsimąstomųjų	-	-
naud.	neišsimąstomajam	neišsimąstomiesiems	neišsimąstomajai	neišsimąstomosioms	-	-
gal.	neišsimąstomąjį	neišsimąstomuosius	neišsimąstomąją	neišsimąstomąsias	-	-
įnag.	neišsimąstomuoju	neišsimąstomaisiais	neišsimąstomąja	neišsimąstomosiomis	-	-
viet.	neišsimąstomajame	neišsimąstomuosiuose	neišsimąstomojoje	neišsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstomas.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-to-ma

neišsimąstoma

1. ta, kurią neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstoma: bendrai

---