neišsimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstęs, mot. g. neišsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstęs	neišsimąstę	neišsimąsčiusi, neišsimąsčius	neišsimąsčiusios	-	neišsimąstę
kilm.	neišsimąsčiusio	neišsimąsčiusių	neišsimąsčiusios	neišsimąsčiusių	-	-
naud.	neišsimąsčiusiam	neišsimąsčiusiems	neišsimąsčiusiai	neišsimąsčiusioms	-	-
gal.	neišsimąsčiusį	neišsimąsčiusius	neišsimąsčiusią	neišsimąsčiusias	-	-
įnag.	neišsimąsčiusiu	neišsimąsčiusiais	neišsimąsčiusia	neišsimąsčiusiomis	-	-
viet.	neišsimąsčiusiame	neišsimąsčiusiuose	neišsimąsčiusioje	neišsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąsčiusysis	neišsimąsčiusieji	neišsimąsčiusioji	neišsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neišsimąsčiusiojo	neišsimąsčiusiųjų	neišsimąsčiusiosios	neišsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neišsimąsčiusiajam	neišsimąsčiusiesiems	neišsimąsčiusiajai	neišsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neišsimąsčiusįjį	neišsimąsčiusiuosius	neišsimąsčiusiąją	neišsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neišsimąsčiusiuoju	neišsimąsčiusiaisiais	neišsimąsčiusiąja	neišsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neišsimąsčiusiajame	neišsimąsčiusiuosiuose	neišsimąsčiusiojoje	neišsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišsimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-tęs

neišsimąstęs

1. tas, kuris neišsimąstė

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstęs: bendrai

---