neišsijaudintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudintas, mot. g. neišsijaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudintas	neišsijaudinti	neišsijaudinta	neišsijaudintos	neišsijaudinta	-
kilm.	neišsijaudinto	neišsijaudintų	neišsijaudintos	neišsijaudintų	-	-
naud.	neišsijaudintam	neišsijaudintiems	neišsijaudintai	neišsijaudintoms	-	-
gal.	neišsijaudintą	neišsijaudintus	neišsijaudintą	neišsijaudintas	-	-
įnag.	neišsijaudintu	neišsijaudintais	neišsijaudinta	neišsijaudintomis	-	-
viet.	neišsijaudintame	neišsijaudintuose	neišsijaudintoje	neišsijaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudintasis	neišsijaudintieji	neišsijaudintoji	neišsijaudintosios	-	-
kilm.	neišsijaudintojo	neišsijaudintųjų	neišsijaudintosios	neišsijaudintųjų	-	-
naud.	neišsijaudintajam	neišsijaudintiesiems	neišsijaudintajai	neišsijaudintosioms	-	-
gal.	neišsijaudintąjį	neišsijaudintuosius	neišsijaudintąją	neišsijaudintąsias	-	-
įnag.	neišsijaudintuoju	neišsijaudintaisiais	neišsijaudintąja	neišsijaudintosiomis	-	-
viet.	neišsijaudintajame	neišsijaudintuosiuose	neišsijaudintojoje	neišsijaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudintas, mot. g. neišsijaudinta.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-din-tą-ja

neišsijaudintąja

1. ta, kurią neišsijaudino

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---