neišsijaudinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudinsimas, mot. g. neišsijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinsimas	neišsijaudinsimi	neišsijaudinsima	neišsijaudinsimos	neišsijaudinsima	-
kilm.	neišsijaudinsimo	neišsijaudinsimų	neišsijaudinsimos	neišsijaudinsimų	-	-
naud.	neišsijaudinsimam	neišsijaudinsimiems	neišsijaudinsimai	neišsijaudinsimoms	-	-
gal.	neišsijaudinsimą	neišsijaudinsimus	neišsijaudinsimą	neišsijaudinsimas	-	-
įnag.	neišsijaudinsimu	neišsijaudinsimais	neišsijaudinsima	neišsijaudinsimomis	-	-
viet.	neišsijaudinsimame	neišsijaudinsimuose	neišsijaudinsimoje	neišsijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinsimasis	neišsijaudinsimieji	neišsijaudinsimoji	neišsijaudinsimosios	-	-
kilm.	neišsijaudinsimojo	neišsijaudinsimųjų	neišsijaudinsimosios	neišsijaudinsimųjų	-	-
naud.	neišsijaudinsimajam	neišsijaudinsimiesiems	neišsijaudinsimajai	neišsijaudinsimosioms	-	-
gal.	neišsijaudinsimąjį	neišsijaudinsimuosius	neišsijaudinsimąją	neišsijaudinsimąsias	-	-
įnag.	neišsijaudinsimuoju	neišsijaudinsimaisiais	neišsijaudinsimąja	neišsijaudinsimosiomis	-	-
viet.	neišsijaudinsimajame	neišsijaudinsimuosiuose	neišsijaudinsimojoje	neišsijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudinsimas, mot. g. neišsijaudinsima.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-din-si-muo-ju

neišsijaudinsimuoju

1. tas, kurį neišsijaudins

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---