neišsijaudindavusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudindavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudindavęs, mot. g. neišsijaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudindavęs	neišsijaudindavę	neišsijaudindavusi, neišsijaudindavus	neišsijaudindavusios	-	neišsijaudindavę
kilm.	neišsijaudindavusio	neišsijaudindavusių	neišsijaudindavusios	neišsijaudindavusių	-	-
naud.	neišsijaudindavusiam	neišsijaudindavusiems	neišsijaudindavusiai	neišsijaudindavusioms	-	-
gal.	neišsijaudindavusį	neišsijaudindavusius	neišsijaudindavusią	neišsijaudindavusias	-	-
įnag.	neišsijaudindavusiu	neišsijaudindavusiais	neišsijaudindavusia	neišsijaudindavusiomis	-	-
viet.	neišsijaudindavusiame	neišsijaudindavusiuose	neišsijaudindavusioje	neišsijaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudindavusysis	neišsijaudindavusieji	neišsijaudindavusioji	neišsijaudindavusiosios	-	-
kilm.	neišsijaudindavusiojo	neišsijaudindavusiųjų	neišsijaudindavusiosios	neišsijaudindavusiųjų	-	-
naud.	neišsijaudindavusiajam	neišsijaudindavusiesiems	neišsijaudindavusiajai	neišsijaudindavusiosioms	-	-
gal.	neišsijaudindavusįjį	neišsijaudindavusiuosius	neišsijaudindavusiąją	neišsijaudindavusiąsias	-	-
įnag.	neišsijaudindavusiuoju	neišsijaudindavusiaisiais	neišsijaudindavusiąja	neišsijaudindavusiosiomis	-	-
viet.	neišsijaudindavusiajame	neišsijaudindavusiuosiuose	neišsijaudindavusiojoje	neišsijaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudindavęs, mot. g. neišsijaudindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-din-da-vu-sį

neišsijaudindavusį

1. tas, kuris neišsijaudindavo

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---