neišsijaudinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudinantis, mot. g. neišsijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinąs, neišsijaudinantis	neišsijaudiną, neišsijaudinantys	neišsijaudinanti	neišsijaudinančios	-	neišsijaudiną
kilm.	neišsijaudinančio	neišsijaudinančių	neišsijaudinančios	neišsijaudinančių	-	-
naud.	neišsijaudinančiam	neišsijaudinantiems, neišsijaudinantiem	neišsijaudinančiai	neišsijaudinančioms, neišsijaudinančiom	-	-
gal.	neišsijaudinantį	neišsijaudinančius	neišsijaudinančią	neišsijaudinančias	-	-
įnag.	neišsijaudinančiu	neišsijaudinančiais	neišsijaudinančia	neišsijaudinančiomis	-	-
viet.	neišsijaudinančiame, neišsijaudinančiam	neišsijaudinančiuose, neišsijaudinančiuos	neišsijaudinančioje, neišsijaudinančioj	neišsijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinantysis	neišsijaudinantieji	neišsijaudinančioji	neišsijaudinančiosios	-	-
kilm.	neišsijaudinančiojo	neišsijaudinančiųjų	neišsijaudinančiosios	neišsijaudinančiųjų	-	-
naud.	neišsijaudinančiajam	neišsijaudinantiesiems	neišsijaudinančiajai	neišsijaudinančiosioms	-	-
gal.	neišsijaudinantįjį	neišsijaudinančiuosius	neišsijaudinančiąją	neišsijaudinančiąsias	-	-
įnag.	neišsijaudinančiuoju	neišsijaudinančiaisiais	neišsijaudinančiąja	neišsijaudinančiosiomis	-	-
viet.	neišsijaudinančiajame	neišsijaudinančiuosiuose	neišsijaudinančiojoje	neišsijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudinantis, mot. g. neišsijaudinanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-di-nan-tį

neišsijaudinantį

1. tas, kuris neišsijaudina

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---